Veliuona, buvusi itin svarbi visos LDK gynybai, šimtmečiais išliko didžiųjų kunigaikščių valda. Tai liudija archeologiniai tyrimai piliakalniuose ir papiliuose, kur aptikta daug nuodėgulių, griuvėsių ir ginklų liekanų. Vietovė minima daug kartų; kryžiuočiai XIII a. vadina ją Junigedos vardu, vėliau – jau Veliuonos. Už keleto kilometrų nuo dabartinio miestelio minima kryžiuočių pilis Bajerburgas. Tik po Žalgirio ir Pabaisko pergalių pagaliau prasideda taiki Veliuonos raida: išauga jos svarba Lietuvos diplomatijai, prekybai ir valdymui, nors kitapus Nemuno plytėjo derlingos Sūduvos žemės, o Nemunu vyko laivyba. Klaipėdos uostą kontroliavo kita valstybė, todėl Nemunas neprilygo Dauguvai su Ryga ar Vyslai su Dancigu.
Veliuonoje stovi mūrinė Švc Mergelės Marijos ėjimo į dangų bažnyčia, paminklai Vytautui didžiąjam ir Gediminui.
Nemuno ir Veliuonėlės santakoje, apie 30 m aukščio kalvoje, vienas šalia kito dunkso du piliakalniai – Gedimino kapo ir Pilies kalnai. Didžią Veliuonos praeitį mena nebylūs liudininkai – vos keletą sau prilygstančių Lietuvoje turintis gynybinių įrengimų kompleksas. Kaip pasakojama vienoje viduramžių legendoje, čia stovėjusi mirusiųjų deivės Veliuonos šventykla. Taip kilo Veliuonos miestelio ir upelio pavadinimai.
Atsiliepimai