Varpinė

Vilniaus arkikatedros varpinė – vienas pagrindinių miesto simbolių, svarbi arkikatedros, Žemutinės ir Aukštutinės pilių komplekso dalis. Varpinės istorija prasidėjo XIII a. viduryje: čia stovėjęs gynybinis bokštas XVI a. tapo varpine, o XIX a. pradžioje įgavo dabartinę išvaizdą. Pastato viršuje laiką skaičiuoja seniausias miesto laikrodis, į šv. mišias kviečia varpų skambesys. Katedros varpinės aukštis – 52, su kryžiumi – ir visi 57 metrai.  Iki šių dienų išliko beveik visas pirmasis šio pastato aukštas. Varpinės sienų storis svyruoja nuo 2,8 iki 4 metrų. Per savo istoriją varpinė ne kartą liepsnojo. Senieji katedros varpai pradingo: iki šių dienų išliko tik du, dūžiais skelbiantys laiką. Taigi Kelno arkivyskupas Joachimas Meisneris Vilniaus arkikatedrai padovanojo šešis naujai nulietus varpus.