Vos įžengus į katedrą, pajusite istorijos dvasią. Masyvios kolonos remia skliautuotas lubas, o tarp jų nuostabiai dekoruoti vitražai mirguliuoja, atsispindėdami ir žaisdami su saulės spinduliais. Kaip jau galėjote įsitikinti, svarbiausia katedros dalis yra Šventojo Vaclovo koplyčia, kurioje po septyniais užraktais saugomos neįkainojamos vertės Čekijos karūnavimo insignijos ir šventosios relikvijos, daug karališkųjų antkapių, Bohemijos karūnos brangenybės. Į šią koplyčią lankytojai neįleidžiami.
Gražiausioje šoninėje Šv. Vaclovo koplyčioje sulipdytas gipsas, sumaišytas su auksu, yra Vaclovo sarkofagas. Rugsėjo 28 d. minimas Šv. Vaclovas, kankinys (904–930 m.) buvo čekų kunigaikštis ir Bohemijos hercogas. Jį išmintingai auklėjo senelė Šv. Liudmila. Vaclovas buvo griežtas sau, bet karalystę valdė taikiai, buvo gailestingas vargšams. Prahoje jis išpirkdavo parduodamus pagonis belaisvius ir pasirūpindavo, kad jie būtų pakrikštyti. Vaclovui atvykus pas brolį Boleslovą, jis iš karto pareiškė norą aplankyti bažnyčią, ir, jam darant bažnyčios duris, brolio siųstas žudikas Vaclovą nužudė.
Katedroje taip pat ilsisi šventieji, karaliai, kunigaikščiai ir arkivyskupai, o ypač išsiskiria šventojo Jono Nepomuko ir Karolio IV-ojo amžinojo poilsio vietos. Viename sarkofage yra palaidotas Karolis IV, o kitame – jo visos žmonos: Blanša Valua, Ona Bavarė, Ona iš Švidnico ir Elžbieta iš Pamario.
Šv. Jonas Nepomukas turėjo kanonų teisės daktaro laipsnį bei dirbo Prahos arkivyskupijoje. Nepomukas nužudytas dėl to, kad gynė arkivyskupo viršenybę prieš karalių Vaclovą IV. Atkreipkite dėmesį, kad vienas iš cherubinų rodo į šventojo liežuvį, kuris, kaip sakoma, niekada nesuiro. Šv. Nepomukas buvo palaidotas krištoliniame karste, kuris įdėtas į sidabrinį sarkofagą, sveriantį 1,5 tonos.
Už užrakintų septyniais užraktais durų yra laikomas didžiausias Čekijos valstybės turtas, XIV a. menanti Karolio IV karūna (iš viso karalius buvo karnuotas 5 kartus). Čia saugojamoje karūnoje yra inkrustuotas didžiausias pasaulyje rubinas. Raktus turi 7 svarbūs Čekijos žmonės, kurie paeiliui ateidami gali atrakinti šias duris.
Katedros viduje yra puošnus karališkasis Vladislovo Jogailaičio balkonas, į kurį karališkoji šeima patekdavo iš rūmų miegamojo.
Čia esantį baldakimą yra padovanojusi Marija Terezė (1717–1780) – Habsburgų dinastijos Šventosios Romos imperijos imperatorė, Čekijos ir Vengrijos karalienė regentė, Austrijos kunigaikštienė, pagimdžiusi net 16 vaikų. Po imperatoriaus Karolio VII, kuris pretendavo ir į Austrijos paveldėjimą, mirties 1745 m., Marija Teresė paveldėjo imperijos sostą, o imperatoriumi buvo karūnuotas jos vyras Pranciškus I. Marija Teresė buvo katalikė ir tikėjimo laisvės priešininkė, o Prahoje lankėsi tik du kartus.
Vienintelis karalius, gyvenęs Prahoje – tai vyriausiasis Maksimiliano II, Šv. Romos imperatoriaus, ir Marijos Ispanės, Karolio V ir Isabelės Portugalės dukros, sūnus Rudolfas II. Nuo 1583 m. jis gyveno Prahoje, čia įkūrė kunstkamerą, turėjusią didelę reikšmę XVII a. Europos mokslo plėtrai. Rudolfas II atsisakė religinės tolerancijos politikos, apribojo protestantų privilegijas ir atnaujino karą su Osmanų imperija.
Likusią savo gyvenimo dalį Rudolfas II gyveno itin saugomas pavaldinių, slaptai ir dažniausiai likdavo namuose, nenorėjo keliauti ar net dalyvauti kasdieniuose valstybės reikaluose. Jį labiau domino okultiniai mokslai, daugiausia astrologija ir alchemija, kuri renesanso laikotarpiu buvo ypač populiari, taip pat daugybė asmeninių pomėgių, tokių kaip jodinėjimas, laikrodžiai, kolekcionavimas ir mecenavimas. Rudolfą kankindavo periodiškai pasireiškiantys melancholijos (depresijos) epizodai, kurie buvo dažni tarp Habsburgų. Rudolfas II mirė Prahoje 1612 m. sausio 12 d., sulaukęs 59 metų.
XVI a. pabaigoje Vienoje užsakytas balto marmuro karališkasis mauzoliejus, kuriame palaidoti Ona Jogailaitė su vyru Ferdinandu I ir jų sūnus Maksimilianas II. Retas atvejis Europoje – Ona Jogailaitė ir Ferdinandas I labai mylėjo vienas kitą, karalienė pagimdė 15 vaikų.
Atsiliepimai