Prahos pilių era prasideda nuo XV a. Prahos pilis – administracinis rajonas, įkurtas ant didžiausios miesto kalvos. Tai – didžiausia senovinė pilis pasaulyje, susidedanti iš bažnyčių, alėjų, sodų ir rezidencijų. Visą Prahos pilies teritoriją sudaro 70 tūkst. kv. metrų. Pilis saugo neįkainojamas istorines vertybes: Šv. Vito katedroje esančias šventąsias relikvijas ir Bohemijos brangenybes. Prahos pilis pastatyta IX amžiuje, valdant pirmajam Čekijos kunigaikščių ir karalių dinastijos valdovui Pršèmislui. Jos valdos padidėjo XII–XIII amžiuje. Šiuo metu tai įspūdingų pastatų kompleksas, kurį sudaro trys kiemeliai, XIX a. statyta Kryžiaus koplyčia, Šv. Vito katedra, rūmai ir vienuolynas. Dabartinę savo išvaizdą pilis įgijo 1753–1775 m., kai Austrijos imperatorienė Marija Teresė įsakė ją renovuoti. Kadaise šioje pilyje gyveno Bohemijos karaliai, dabar tai oficiali Čekijos prezidento rezidencija.
Įėjus pro pagrindinius pilies vartus, nukreiptus į Hradčanų vietovę, anksčiau buvo neapsaugota teritorija, skirta pilies tarnams gyventi. 1320 m. jai buvo suteiktas miesto statusas, ji apjuosta siena. 1541 m. gaisras sunaikino beveik visą miestą, kuris vėliau buvo atstatomas laikantis tam laikotarpiui būdingų renesansinių tradicijų. 1598 m. Praha buvo priskirta karališkajam miestui ir perstatyta baroko stiliumi. Toks miestas ir išliko iki šių dienų. Čia jus pasitinka Fr. Platzerio akmeniniai milžinai, kurie prie šio įėjimo sėkmingai sumuša savo priešus. Šioje vietoje galima įsiamžinti su abiejose vartų pusėse stovinčiais kariais. Jie keičiasi kas valandą: ceremonija pritraukia daug turistų.
Atsiliepimai