Nuo Parnidžio kopos atsiveria Mirties slėnis. Šiame slėnyje prieš 150 metų buvo įkurta prancūzų karo belaisvių stovykla. Daugelis belaisvių dėl atšiaurių kalinimo sąlygų, išsekimo ir ligų žuvo. Kaliniai ne tik dirbo sunkius darbus prie Wilhelmo kanalo, bet ir įrenginėjo akmeninius laiptus į Nidos švyturį, tvirtino kopas. Mirusieji buvo laidojami čia pat įrengtose stovyklos kapinėse. Karstų visiems neužteko, tad laidojo tiesiai į smėlį, su uniforma, o karininkus dar ir įvyniodavo į seną burės drobę. Prie kapo pastatydavo juodą kryžių, kad vietiniai nekapstytų, nes tais laikais kiekviena saga buvo vertybė, ir jiems sakė, kad belaisviai mirė nuo maro. Kur dabar kapinės, nėra aišku. Taip vokiečiai atsilygino prancūzams už kalinimo sąlygas Sacharos dykumoje. Vietiniai žmonės šią vietą praminė Mirties slėniu.
Atsiliepimai