Nusikelkime į baisiu istorikų tvano laiku vadinamą metą, kuomet Lietuva buvo puldinėjama maskvėnų ir kazokų. LDK kariuomenei vadovaujant didžiajam etmonui Jonušui Radvilai ši ne tik nugalėjo kazokus Lojevo mūšyje, bet ir okupavo Kijevo teritoriją. Šio įvykio vedini Ukrainos kazokai sudarė sąjungą su Maskva, pasirašydami Perejeslavlio sutartį. Taip atsirado neišvengiama grėsmė respublikos karui su Rusija. 1654 m. Rusijos kariai įžengė į LDK teritoriją, naudodamiesi pretekstu ginti kazokus. Prie Šklovo laimėtas mūšis vis dėlto nesustabdė žymiai gausesnių priešo pajėgų, besiveržiančių į krašto gilumą. 1655 m. rugpjūčio 8 diena – pirmą kartą istorijoje užimtas Vilniaus miestas. Rusų kariuomenė jį nusiaubė. Vėliau to paties likimo sulaukė ir Trakai, Kaunas, Slanimas, Gardinas ir Lyda. Negailestingai ir šaltakraujiškai elgiamasi buvo su visais, nepaisant jų amžiaus ar lyties.
Vienuolės, galvodamos, kad vienuolyne yra saugios, likdavo jame melstis. Kazokai, deja, veržėsi visur. Ištrauka iš Karaliaus sekretoriaus Stepono Medekšos atsiminimų: „Užėjome į parapijos ir moterų vienuolyno bažnyčias, nes tik jos buvo likusios sveikos, tačiau viduje altoriai išvartyti, išdaužyti, vietomis apdeginti, knygos suplėšytos, numirėliai iš karstų išmėtyti. (...) Sveiko mūrinio namo tiesiog nei vieno nebuvo matyti. (...) Pakelėse buvo pilna lavonų; kaimai, miesteliai ir dvarai išdeginti. Moterys išprievartautos, gulėdavo mieste kaip mėsos gabalai, kai kurių išniekinti kūnai, perpjautais pilvais, išdurtomis akis, nupjautomis lūpomis ir nosimis, su jų pačių žarnomis buvo pririštos prie medžių.“
Priešų kariai nesibaimino niekinti ir kriptas. Turtingųjų lavonų papuošalus ir brangenybes tiesiog nuplėšdavo ar nukirsdavo su visa kūno dalimi. Jei norėdavo išjuokti, tampydavosi lavoną po miestą pririšę prie arklio uodegos. Miesto gyventojams teko bėgti ir slapstytis kaimuose.
Atsiliepimai