Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia – nepaprasti maldos namai. Dar 1411 m. Vytautas Didysis įsteigė Kauno Šv. Petro bažnyčią. Ši katalikų šventovė buvo viena iš trijų ir pati svarbiausia Kaune. Pradžioje turėję Kauno miesto parapijos bažnyčios statusą, ilgainiui maldos namai tapo dekanato, vyskupijos, arkivyskupijos ir metropolijos vieta.
Šventovės praeities faktai tiesiogiai siejasi su visos Lietuvos valstybingumo istorija, įskaitant ir Kauno miestą bei Katalikų Bažnyčias Lietuvoje. Žinoma legenda byloja, jog Kauno arkikatedros bazilikos požemiais galima pasiekti Kauno pilį. Kitos legendos duomenimis, toks pats susisiekimas galimas ir iš Pažaislio vienuolyno iki prekybos centro „Akropolis“ prieigų, tiksliau jo kaimynystėje esančios Karmelitų bažnyčios. Archeologai vis dar yra šių požemių paieškose – kol kas esą rasti tik tam tikri fragmentai Kauno senamiestyje. Pvz.: vyskupų kripta, įrengta po arkikatedros altoriumi. Joje XIX a. pabaigoje kartu su kitais žinomais šventikais buvo palaidotas vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. Apšvietus prieblandoje skendinčius akmeninius sarkofagus, viduje matomi raktų angas turintys karstai. Tikėtina, jog rakinami jie buvo nuo ilgapirščių. Kauno arkikatedra bazilika glaudžia ir keleto kitų Lietuvos istorijoje pasižymėjusių asmenų palaikus. Tai poetas Maironis ir antrasis per visą Lietuvos istoriją kardinolas Vincentas Sladkevičius.
Epistolos pusėje, prie pagrindinių durų yra seniausias Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos antkapis. Paminkle iškalta rusiška epitafija byloja, kad kapas priklauso Kaune mirusiai Julijai Tatiščevai, Rusijos pasiuntinio Austrijoje žmonai. Moters tėvas Pranciškus Kanopka buvo lietuvių armijos majoras, motina Ana – Kondė princo giminaitė. Tatiščevų šeimos gyvenime šarmo ir rūpesčių netrūko: abu sutuoktiniai nepuoselėjo ištikimybės, visuomenėje sklido gandai apie poros skyrybas. Mirtis Tatiščevą ištiko po liūdno įvykio Kaune: naktį ji sumanė keltu persikelti per upę. Pirmasis keltas krantą pasiekė sėkmingai, o antruoju buvo plukdomos Apraksinų ir Bezobrazovų mergaitės. Staiga keltą užkabinusi valtis. Vienas vežimų nusirito į upę... Kitame krante laukiančiai Tatiščevai pasirodė, jog mergaitės nuskendo. Nepaisant fakto, kad jos iš tiesų nenukentėjo, Tatiščevai ši situacija tapo mirtina. Moterį ištiko nervų karštinė, ji mirė sunkiose kančiose toli nuo vyro ir dukters. Palaidota ji buvo Kauno katedroje. Dar iki dabar kyla klausimas, kodėl Tatiščevos palaikų vyras nepervežė į sostinę...
Atsiliepimai