Vienas iš seniausių ir sudėtingiausių kada nors sukonstruotų laikrodžių – Prahos Orlojaus. Šis laikrodis rodo tris laikus. Taigi įprastai visi tokie laikrodžiai ir vadinami Orlojaus, žinoma, ir esantys jūsų namuose. Prahos Orlojaus laikrodžio mechanizmą 1410 m. sukūrė du ypač gabūs meistrai. Vienas iš meistrų – Hanusas – žiaurių miesto tarybos narių buvo apakintas, kad pasaulyje neatsirastų antras toks laikrodis. Hanusas nebuvo kvailas ir suprato, kas tai padarė, todėl nusprendė atkeršyti. Padedamas mokinio, jis nukeliavo prie savo kūrinio ir laikrodį sustabdė – legendoje pasakojama, kad laikrodį vėl pavyko atgaivinti tik po 100 metų.
Laikrodis pirmą kartą buvo remontuotas po aštuoniasdešimt metų, t. y. 1490 m. Jis sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: astronominio ciferblato, vaizduojančio saulės ir mėnulio poziciją danguje ir rodančio įvairias astronomines detales. Viršutinis diskas rodo 6 laikus: saulės ir mėnulio apsisukimo laikus, senąjį ir naująjį vidurio Europos laiką, Babilono ir astronominį laikus, apatinis diskas rodo dar tris laikus – mėnesius, savaites ir dienas. Šis diskas primontuotas prie 365 sraigtelių – tiek, kiek metuose dienų, ir kasdien jis pasisuka per vieną sraigtelį.
Žvelgdami į laikrodį, galite pastebėti dvi nejudančias figūras: kairėje pusėje archangelas Gabrielius, šalia jo metraštininkas. Virš viršutinio disko yra judančios figūros, už mėlynų langelių yra dvylika figūrų, vaizduojančių dvylika apaštalų. Stebėkite ne tik apaštalus, bet ir judančias figūrėles: dešinėje pusėje stovi giltinės figūrėlė, kuri kairėje rankoje apsuka smėlio laikrodį, matuojantį žmogaus gyvenimo laiką, o dešinėje laiko skambantį varpelį. Šalia stovinti turko figūra, pavaizduota su liutnia, simbolizuoja geismą ir aistrą. Giltinė apverčia smėlio laikrodį, rodo jį turkui tarsi sakydama: „Štai tavo gyvenimo laikas jau nutekėjo, tu mirsi“, o turkas purto galvą: ,,Ne ne ne, aš dar pagyvensiu, dar nemirsiu.“ Kairėje disko pusėje stovi figūra su skrybėle. Tai – šykštuolis, rankoje laikantis maišelį su pinigais ir lazdą, kuria grasina. Šalia jo stovi žiūrinti į veidrodį tuštybė (narcizas, pamaiva). Šis narcizas demonstruoja ne tik savo grožį, bet nori pamatyti, kiek pinigėlių maišelyje turi gobšuolis. Gobšuolio povyza demonstratyviai parodo, kad čia jo pinigai. Šios figūros rodosi tik 30 sekundžių. Praėjus apaštalams, sustojus figūrėlėms, viršuje užgieda gaidys. Tik tuomet išgirstame valandų skaičių žyminčius laikrodžio dūžius.
Antrojo pasaulinio karo metu figūrėlės buvo sugadintos ir XX a. antrojoje pusėje pakeistos kopijomis. Yra prietaras, kad sustojus Orlojaus laikrodžiui, šalį užpuolą bėdos: karas, maras ir kt. Taip atsitiko ir 2002 m., kai Europą užtvindė didysis potvynis. Per šalį praūžus smarkioms liūtims, Prahos upėje Vltavoje kilo didžiausias per 100 metų potvynis. Iš savo namų buvo evakuota daugiau nei 200 tūkst. žmonių, daugiausiai Prahos ir Pietų Bohemijos gyventojų. Potvyniai nusinešė mažiausiai devynių žmonių gyvybes, sukėlė grėsmę istorinėms vietovėms ir užtvindė turistų pamėgtą Prahos centrą.
Atsiliepimai