Įėję pro vartus, patenkame į antrąjį kiemą, kuriame mus pasitinka dar1686 m. pastatytas fontanas. Netoli yra ir vienas iš 18 metrų gylio pilies šulinių. Jis uždengtas tam laikotarpiui įmantriu barokiniu kaltinės geležies dangčiu. Pasakojama, kad viduramžiais į šį šulinį esą mesdavo neištikimas žmonas.
Antrasis kiemas, suformuotas užpilant seną griovį, yra pats kompaktiškiausias. Dabartinę išvaizdą jis įgijo XVIII amžiaus viduryje, o didžioji jo dalis paskirta Čekijos Respublikos prezidento rezidencijai.
Pietinėje kiemo pusėje XVIII a. buvo pastatyta ir įkurdinta Šventojo Kryžiaus koplyčia. Ją suprojektavo italų architektai. Viduje eksponuojamas Šventojo Vito lobis, įvairūs šventi daiktai, tarp jų – relikvijoriai, kryžiai, liturginiai reikmenys ir siuvinėtos vertybės.
Slovėnijos architektas Joze Plecnikas 1929 m. ėmėsi pertvarkyti kadaise buvusias arklides. Dabar čia įkurta paveikslų galerija (Obrazarna), kurioje yra Rudolfo II-ojo meno kolekcijų eksponatų. Imperatorius buvo pasamdęs per keturiasdešimt italų, vokiečių ir flamandų tapytojų, taip pat buvo subūręs tarptautinį antikvarinių daiktų prekeivių tinklą, ieškojusį jam meno vertybių, o ypač jo pamėgtų jausmingų paveikslų. Kolekcijoje kadaise buvo per 4000 paveikslų, tačiau per Trisdešimties metų karą Prahoje intensyviai siautėjo plėšikai, tad daugelis kūrinių buvo prarasti.
Įdomus faktas: Šventojo Vito lobis, eksponuojamas Šventojo Kryžiaus koplyčioje, neturėtų būti painiojamas su daug vertingesniais Karūnos brangakmeniais, saugomais katedroje esančioje koplyčioje. Bohemijos karūnos, skeptrai ir kiti eksponatai yra saugomi po septyniais skirtingais užraktais, o visuomenė (ir tai su retomis išimtimis) gali juos pamatyti tik ypatingomis progomis.
Atsiliepimai