10 Kuršių nerijos istorijų, kurias turi išgirsti kiekvienas
Lietuva tūkstantmečius garsėja savo unikalia gamta. Tačiau dažniausiai po kvapą atimančiu grožiu slypi gausybė istorijų, padedančių dar labiau įvertinti buvimo lietuviškoje gamtoje patirtį. Tad jei atšilus orams išskirtinių potyrių planuojate ieškoti Lietuvos pajūryje, užbėgdami už akių, pristatome 10 negirdėtų Lietuvos pajūrio istorijų. Jos sudomins ir daug ką girdėjusius istorijos mėgėjus, ir vaikus, ir net fantastikos fanus.
Neringos legenda
Atvykę į Kuršių neriją, 98 km. ilgio smėlio kopų pusiasalį, kuris 2000 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, neskubėkite pirmiausia ragauti vietinių žvejų gėrybių. Kelionę būtinai pradėkite nuo pažinties su Neringa ir jos legenda. Anot jos, Neringos įstabioji smėlio juosta, kopos, įlankos žvejams atsirado iš meilės ir pavydo istorijos. Jos centre – kunigaikščio Karvaičio dukra Neringa, jos jaunikis, Ventės pilies paveldėtojas, ir senasis prūsų jūros dievas Bangpūtys.
Kuršininkų tauta
Nidos žvejo lūpomis pasakota istorija apie kuršininkų tautą – išsamus liudijimas apie jų įdomią kasdienybę bei įvairius pramanus. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad kuršininkai buvo praminti „akmeniniais krikščionimis“, kuršiška kava prilygo šiltam alui su degtine, o audringas oras vadinamas kuršišku oru? Jei kyla klausimų, kodėl gi taip kuršiai buvo vertinami, kuršininkų tautos legenda atsako į visus klausimus apie 500 metų gyvavusią jų kultūrą. Šiandien ji pažįstama tik iš tokio pobūdžio pasakojimų.
Menininkų kopa
53 m. aukščio kopa Preilos apylinkėse vadinama „menininkų“ tikrai ne todėl, kad ant jos gyveno daug meno atstovų. Čia jie tik tapydavo nuo aukštumų atsiveriančius pasakiškus peizažus. Tačiau Preilos apylinkėse galite išgirsti ir ne tik apie garsiąją kopą. Šios legendos jus atves net iki visoje Europoje ieškomų lobių bei atskleis, kodėl iš Vokietijos atvykę turistai čia taksi vairuotojams duoda miško adresą.
Užpustyti Kuršių nerijos kaimai
Kažkur Italijoje, sako, kad Venecija lėtai skęsta, tačiau dar XVI a. Kuršių nerijos gyventojai iš tiesų susidūrė su panašiu likimu. Tik juos pamažu užpustė smėlis. Legendos sako, kad pirmąja „auka“ pustymų metu tapo Kuncų kaimas, palaidotas po kopomis, o daugeliui kitų gyvenviečių iš baimės teko keltis vis į kitas vietas. Čia apsilankius šiandien, tikriausiai būtų sunku patikėti pasakojimu, jog praslinkus smėlio audroms, kadaise medžių kamienai stūksodavo kaip paminklai, o kai kuriose vietose buvo atpustytos prieš tai smėlio palaidotos kapinės – mėtydavosi kaulai, šukės, karstų liekanos.
Pašto kelio istorija
Ar žinojote, kad XIII a. Kuršių nerija buvo svarbus taškas tarp Vakarų Europos ir Rusijos? Istorikai sako, kad šis ruožas buvo vadinamas pačiu tikriausiu Europos pašto keliu ir buvo nusidriekęs visa Baltijos jūros pakrante, kuria važiuoti nebuvo taip jau lengva. Anot legendų ir pasakojimų, važiuojant pajūriu, vienas pašto karietos ratas visada turėdavo būti vandenyje, o kelionės tikrai ne visada lepindavo patogumu ir saugumu.
Mirties slėnio istorija
Ar išgirdę apie Mirties slėnį įsivaizduojate tradicinę amerikietiškų filmų tuščią ir karščio pilną dykumą be jokių gyvybės ženklų? Nuo šiol galvosite apie Nidos Mirties slėnį. Jame prieš kiek daugiau nei šimtmetį gyvavo prancūzų karo belaisvių stovykla, kurioje kaliniai dirbo, kentėdavo ir mirdavo nuo vokiečių nemalonės. Žinoma, veiksmo čia vykdavo ir daugiau, tačiau tam reikės išgirsti pilną istoriją.
Nidos dailininkų kolonija
Iki pat sovietinės okupacijos 1945 m. Nidoje klestėjo menininkų rojus, kuriame rinkosi Karaliaučiaus ir visos Vakarų Europos menininkai, profesoriai, jų mokiniai. Vieni sako, kad tai buvo mada, o legenda sako, kad dailininkus paveikė ir atvykti viliojo Kuršių nerijos gamtos apžavai. Pasakojimas paaiškina, kodėl menininkai Nidą vadino „Prūsiškąja Sachara“ ir net stebuklų žeme bei kartu atskleidžia žiaurų garsiosios Nidos dailininkų kolonijos likimą.
Vecekrugo kopa
Vieša paslaptis – Vecekrugo kopa Kuršių nerijoje yra pati aukščiausia. Jos aukštis siekia net 67,2 m. Tačiau Vecekrugo kopa taip pat gali būti laikoma ir paslaptingiausia, nes yra užmynusi tyrinėtojams mįslę. Kokia tai mįslė ir kur svarbiausios Vecekrugo kopos paslaptingumo ištakos, atskleidžiama istorijoje.
Juodkrantės istorija
Juodkrantės pavadinimas simbolizuoja tamsų, juodą krantą, tačiau negalima nesutikti, kad gyvenimas, tik susikūrus šiai gyvenvietei, buvo itin šviesus. Tai – ne tik viena jauniausių Kuršių nerijos gyvenviečių, tačiau kartu, anot istorijos, tai prabanga dvelkusi vietovė. Čia veikė ir viešbučiai su SPA, ir kas vakarą grojo svajingos Kipro Petrausko dainos. Na, o kaip gi baigėsi Juodkrantės linksmybės bei koks likimas kaimo laukė Pirmojo pasaulinio karo metu, atskleidžia istorija.
Pervalkos gyvenvietė
Ar žinojote, kad mažiausia Kuršių nerijos gyvenvietė yra Pervalka? Toks pavadinimas jai buvusio Naglių kaimo gyventojų buvo duotas tikrai ne veltui. Čia aktyviai dirbo žmonės, mokėsi, o vėliau gyvenvietė netgi tapo kurortu. Tačiau tai tikrai neturėjo įtakos tokio pavadinimo suteikimui. Plačiau apie įgytą pavadinimą ir Pervalkos kasdienybę atskleisti gali tik pasakojimas apie Pervalkos užgimimą.
Visi pasakojimai – programėlėje „Gideo“
Visos šios pasakotos istorijų ištraukos – tik labai maža, tačiau intriguojanti dalis to, ką galima išgirsti naujai sukurtame mobiliajame gide „Gideo“. Programėlė veikia tiek „Apple“, tiek „Android“ įrenginiuose.
Kaip sako patys jos kūrėjai, „Gideo“ yra išskirtinė platforma, galinti lietuvius su Lietuva supažindinti per jausmą, emociją, o ne sausus faktus ir sunkiai atsimenamas datas. Programėlė gali vėl pažadinti lietuvių norą atostogauti ir ieškoti nuotykių būtent Lietuvoje.
„Didžiuojamės šia programėle, nes joje telpa viskas, ko gali prireikti entuziastingam, Lietuvą kur kas giliau pažinti norinčiam, keliautojui. Programėlėje galima rasti ir išsamius, jau sudėliotus, kelionių maršrutus, ir lankytinų objektų sąrašus, ir unikalius, profesionaliai įrašytus, gidų pasakojimus. Juos „pagardiname“ pikantiškomis legendomis, istorijomis bei kitais įdomiais faktais, – sako Nerijus Nakutis, mobilaus gido „Gideo“ kūrėjas. – Viliamės, kad įtraukiantys maršrutai keliaujant automobiliu, motociklu, dviračiu ar net pėsčiomis taps nepamainoma priemone, ieškantiems pigaus, kokybiško įrankio atostogų metu, siekiant patirti Lietuvos gamtą iš tikro ir sužinoti visas jos įdomybes.“